Suniuo
Suniuo, sofitay no Dipong ’Amis a tamdaw. (李光輝 -台籍日本兵)
[mikawit | o yin-se-ma no pisinanot]Suniuo (roma pangangan ci Attun Palalin, i 1919 miheca 10 folad 8 roma’ad-1979 miheca 6 folad 15 romi’ad), o ngangan to no Dipong ci Nakamura Teruo, o nano Torik no Posong a ’Amis tamdaw, Takasago borantiachimu no Dipong a Taywan tamdaw, i 1944 miheca kalaloodan no Taypinyang tayra i Morotai kanatal no Intonisiya mikapot malalood, sakas tosa miheca miteka tora kanatal i kilakilangan milimek to 30 mihecaan itiya, mala masidayay sofitay no Dipong, tangasa 1974 miheca manengneng itiya.
Kasofocan (生平)
[mikawit | o yin-se-ma no pisinanot]Kaemangan ’orip (早年生活)
[mikawit | o yin-se-ma no pisinanot]Ci Suniuo masofoc i 1919 miheca 10 folad 8 romi’ad[1], ina ci Kalo, mama ci Rawa, o ’Amis a tamdaw[2], kasofocan i Torik no Singko a kowan[3], midotoc to sowal no kaka a fafahiyan to pipangangan ci Suniuoan ko “Macodahay” sanay[4], o kakitaan no niyaro ci Kacuo pakaci Suriyon han ningra[5]. Sacisowal sa ko kaka ni Suniuo ci Kaliting nai to’asan itiniay to i Torik ko ’orip, o sasafaay ci Suniuo a malikaka, sasepat ko kaka to fa’inayan, tatosa ko kaka to fafahiyan[4].
I 1927 miheca, mitilid ci Suniuo itini no Suingko a kowan Torik pitilidan itiya i, o ci’icelay misomo ato miseti’ to mali (yakyu), malamicepetay to mali itiya, tayra i Taypi malalifet. O singsi ci Hayashi Ko michi (Lin Haotao) palata’ang to kafana’ ningra a mitilid, maontoay, kahemekan no singsi mitiliday wawa. Mapakaolah pahofi no Posong sitinciw itiya[2].
Misawad ci Suniuo i, tayra cingra i Sekiyama (Takofan) mala yopinya[2]. Ira ko cecay romi’ad pi’adop ningra itiya, masaso’araw to fafahiyan no Sena’ no Alapawan a tamdaw, o safa to cecay miheca ci Araayan (Li lanyin) [6]. I 1940 miheca 6 folad 28 romi’ad, mikadafo ci Suniuo tayra ci Araayan[7]. Itira i Sena’ niyaro’ no Alapawan ko aro’ itiya[6].
Matahidang malasofitay (徵招入伍)
[mikawit | o yin-se-ma no pisinanot]Saka tosa kalaloodan no hekal itiya, mitahidang ko sofitay no Dipong to Takasago borantiachimu a
yincumin no Taywan, itira i Kocuang no Sincu minanam to toloay folad a kiwiko to saka tayra i Nanyo
malalood[8]. 1943 miheca 10 folad, micomod ci Suniuo, ci Kuo Cangmin ko kakeridan a tayra i Takofan
mipangangan, ta tayra i Takao minato itiya[2]. Mikapot ci Suniuo to saka sepat folad i, ci ngangan cingra
to no Dipong, paka ci “Nakamura Teruo” han[8]. I 1943 miheca 12 folad 11 romi’ad, ci sofoc to fa’inayan
a wawa ci Li Hongan[10].
I 1944 miheca 7 folad 12 romi’ad, Suniuo ko kacingangan to “o saka 2 milooday” a tadamanay sofitay i Morotai kanatal[1]. Ci Suniuo aci Huang Kuanshou mapatodongay toya kakeridan ci Kawashima Takeshi saka 2 milooday[2], mamikoliniw to hikoki no Amilika sofitay[8]. Sacisowal sa ci Huang Kuanshou talasekal koya sofitay no nikapolongan i, misitapang to cangra malalood, nika toya kalahokan mahikeda no kapolongan sofitay ko ’aolay fadahong no sofitay, nanoyaan sato malaliyas ci Suniuoan saan[2]. I 1945 miheca 3 folad 5 romi’ad, itira ci Suniuo i Culay sa’etal malafel[1]. Nano fafaloay ho cangra aci Wakamatsu Isao itiya, nika ira ko kalaliyaliyangan saka siiked sato ci Suniuo saan[1].
O nano saka 1 sakapot ci Yi wenfa sowal sa, tona nika awaayto no kakaenen no Takasago yiyutai itiya, tayra cingra i riyar miladem to kaheciday nanom, manengneng ci Suniuo i tefotefosan, tahidang han mikapot to saka 1 sakapot, nika kana’ayen ningra saan[2]. Katapi’an no Dipong i, I 1945 miheca 9 folad 7 romi’ad, malopisakay i Morotai kanatal a sofitay to kasa’opoan i, awaay masadak ci Suniuo pako mapatayay i kalaloodan sato ko nengneng[8]. Dengan ci Suniuo ira ko 5 a Takasago yiyutai masidayay i Morotai kanatal[12].
Pilimekan romi’ad (躲藏期間)
[mikawit | o yin-se-ma no pisinanot]Kafana’en a demak (發現過程)
[mikawit | o yin-se-ma no pisinanot]I 1974 miheca 11 folad 18 romi’ad, o hikoki no Indonesia misolap to Morotai kanatal itiya, masapinang ko lamal i kilakilangan, miketon latek o nilikatan no masidayay sofitay no Dipong[2]. Itiya 28 romi’ad, ona pakalayap to ratoh kakeridan no karayanay sofitay Congwiy ci Subadi i, misakapot to mamikilim[13]. I 12 folad 16 romi’ad 5 ko widi to kanikaran, micomod ko sakapot toya lotolotokan to 50 kingli[20]. Pakayni 36 ko widi, i 18 romi’ad ’ayaw no lahok matama ko cecay no aol misanga’an loma’, ipapotal ira ko pinaloma kalitang, tali, pawli, ’ayam, o cecay makakawangay a fa’inayan mitatoy to fonas mipela’ to aol[13].
O sakapot ni Subadi pakaikor ni Suniuo talipalaw han mitakec, mapacekok ci Suniuo miceli’ a misa’oca’ocay[13]. O saka eca pirarimok, pasadak han to koya fayfay no Dipong, romadiw to sofitay no Dipong[21]. oya mifalicay to sowal no Dipong misaheci pasowal paherekay to ko lalood, pisanga’ay no sakapot, pasadak to tamako, satomenek sato ci Suniuo itiya[13]. Ca Subadi sato micomod laloma’ ira ko cecay a kowang ato 19 a timera[20]. Makorac ko kowang ni Suniuo[8], oya riko’ no sofitay matelang masaciped ito[22]. Manengneng ni Suniuo ko nipataynian na Subadi a kakaenen maemin makaen, pasadak han to ningra koya nisimedan a malo kakaenen nangra[13].
Ci Suniuo mapasadak to nai lotolotokan, itira saho i kahiceraan no sofitay i Morotai kanatal to 10 romi’ad[20]. O nano makalah matalaway ho ci Suniuo, tangasa makerid ni Subadi tayra i loma’ ningra, miliso’ to cecayay ho miheca a wawa ningra to fafahiyan, sanga’ay sato ko faloco’ ningra itiya[13].
I 12 folad 26 romi’ad herek no lahok, “Cancin sinpon” paratohan ci Furuya Keiji pasitenokan pasowal, ira koya nano Taywan yincumin ci Nakamura Teruo, itiniay i Indonesia tarokos no Dipong o tatayra i Morotai kanatal miala patayra i Jakarta[23]. Masadak konini a ratoh tayni i Posong i, o kakeridan no Posang ci Huang Jingfeng ano mangalay minokay ci Suniuo, o sasasongila’en ko paloma’an no ’orip ningra[18]. I 27 romi’ad, o satakaraway papotalay todemak tatingwa to itiraay Jakarta kalali’acaan kayciw ci Jiang Yizeng, sarocoden konini a tamdaw panokay tayni Taywan[10]. Oya itiraay i Indonesia a Conghua li’acaay yofayof mafana’ to itiraay a Soar kosi matayalay Kalinko tamdaw mafana’ to no ’Amis a sowal, milicay ci Xu Chengyao to sapipatado[24]. Tona tahira konini ratoh i Fafokod i, tano pakatengil koya 57 mihecaan ci Li Lanying tonini a demak, pacekil ko faloco’ ningra[6]. I 28 romi’ad, oya kokkosimosiw no Fafokod pawacay oya ci Nakamura Teruo hananay ci Li Guanghui korira[10]. Saka tosa romi’ad maratar, ci Huan gjinmu talifahalan sa milaliw, miliyas ci Li Lanyingan a maro’ [25].
Kahiceraan no kika a kitakit (國籍問題)
[mikawit | o yin-se-ma no pisinanot]O paretatenga no Dipong a sifo ci Suniuoan talacowa o sofitay no Dipong ko kacingangan ningra, nuika o katatelek i San Francisco (Treaty of San Francisco) ato kacacofel no Dipong ato Conghua renmin kapolongan, o awaayay to ko ngangan no kitakit a tamdaw[22]. O tarokos no Dipong ona panokayen tayra i niyaro’ no niyah ci Suniuo, ano eca pateli han pilitengan i Tokyo[35].
I 1974 miheca 12 folad 30 romi’ad herek no lahok 1 ko widi, i papeloan, tona paini ko paratohay ci Suniuoan mihamham ko kapot milood i Dipongay, milicay o tatayra nasa, pa’ayaw ci Su Cenyao pasowal to no ’Amis a sowal, saka pacaa’of sato ci Suniuo to sapi nokayaw tayni niyaro’ [24]. I 31 romi’ad, pasowal sa ko itiraay i Indonesia tarokos no Dipong ci Cisana mura, o kacacofelan papotal pali’ayaw to sowal to sapipanokayaw i niyaro’ Taywan saan to[36].
Pasowal sa ko sakikika no Conghua minko sifo, midotoc t ono Sincenyin 1945, 1946 miheca a nihapiwan tatelekan, lonok sa patiyol ko kacingangan ni Suniuo to ngangan no Conghua minko[22]. I 1975 miheca 1 folad 1 romi’ad herek no lahok, nai ci Jiang Yi milayap ci Suniuo to ngangan no Conghua minko a Passport, todong pahapinang to kacingangan to Conghua minko[37].
Kaciadada to kang a mapatay (罹癌去世)
[mikawit | o yin-se-ma no pisinanot]Maolah mitamako ci Suniuo to Sinleyin, salongan tosa romi’ad 1 tafo ko nitamakoan[80]. O sowal no wawa to mama kaira no lafang a nipafelian a tamoko, roma tahira 6 tafo ko nitamakoan saan[69]. I 1978 miheca 2 folad 24 romi’ad, ci adada to no fala’ ci Suniuo, patihien no fafahi patayra i Tay-ta isingan paising[80]. Ikor no cecay folad i, miliyaw haca i 8 folad 31 romi’ad a maro’ i isingan[81][82]. Kaitiraan i pipaising ira ko mirarakatay a Dipong miliso’ [80]. Kaciadada ni Suniuo i, o Kararemay pikaykian iing ci Ma Motoshi ira miliso’ cingraan, mipalowad to padafoh ci Suniuoan, ira ko 889,198 payso no Dipong[82]. Saka tosa miheca 6 folad 1 romi’ad, sacisowal sa ci Lihong to mama malesap to tayra i ’atay ko kang no adada, caayto ka nga’ay dademak[83].
I 1979 miheca 6 folad 15 romi’ad ’ayaw no lahok 10 ko toki 88 fen, i nipatihi no fafahi ci Suniuoan, itira i Fafokod a loma’ miliyas a mapatay[84]. O kasasowasowal no malaisingay ano itiraay ho ci Suniuo i lotolotokan i, latek caay ka ciadada kakaya’ hook ’orip ningra saan[85]. O fafahi ci Li Lanying itiya to i 2003 miheca 2 folad 25 romi’ad ko ’orip, ira ko 86 ko mihecaan ko ’orip[69].
Pinengnengan (參考)
[mikawit | o yin-se-ma no pisinanot]1.杜文靖、林森鴻. 叢林生涯三十年 山胞李光輝的故事(一)~(四). 自立晚報. 1975-01-04~07 (中文(臺灣)).
2.劉桂林、何繼雄. 隻身求生卅年. 中央日報. 1975-01-07~13 (中文(臺灣)).
3.王國慶. 卅載羈人返故鄉 欣然歌舞話家常 途中起波折 請李蘭英下車 兩姊迎歸客 三人抱頭痛哭. 聯合報. 1975-01-10 (中文(臺灣)).
4.王國慶. 兩位老姐談老弟 光輝是個好勇士 小學畢業名列前茅智冠同儕 上山打獵下海捕魚十分能幹. 聯合報. 1975-01-01 (中文(臺灣)).
5.劉桂林. 當年司里勇 如今頭灰白. 中央日報. 1975-01-10 (中文(臺灣)).
6.王國慶、程育群. 欣悉故夫仍在人間世 山胞李蘭英喜極而泣 史尼育唔有子李弘.已經娶妻生子 希望老父能夠回來.得以克盡孝道. 聯合報. 1974-12-28 (中文(臺灣)).
7.程育群. 台東地方法院昨表示 李光輝和李蘭英 婚姻關係仍有效. 聯合報. 1975-01-03 (中文(臺灣)).
8.周敏煌. 《高砂義勇軍》李光輝 印尼小島獨居31年 赴海外出征落難奇蹟生還 展現生命韌度與時代悲劇. 中國時報. 2003-06-15 (中文(臺灣)).
9.劉復興. 盛裝接迎李光輝 不堪回首話當年. 聯合報. 1975-01-09 (中文(臺灣)).
10.外交部昨致電印尼中華商會 促協助史尼育晤回國. 聯合報. 1974-12-29 (中文(臺灣)).
11.鍾榮吉. 李光輝昨抵雅加達 很希望回家晤妻兒 進院檢查身體健康狀況良好 本報記者越洋電話探訪天涯未歸人. 聯合報. 1974-12-30 (中文(臺灣)).
12.日本軍閥脅迫下 山胞被驅作炮灰 前田等四人前車可鑑 居留在日本生活艱難. 聯合報. 1975-01-03 (中文(臺灣)).
13.徐台英. 李光輝超越魯濱遜 求生的能力極驚人 原始叢林深處 闢成世外桃源 種豆養雞獵豬 煉存一罈葷油. 聯合報. 1975-01-04 (中文(臺灣)).
14.徐台英. 李光輝表示看不慣披頭 批評留長髮的男子 就像山雞那麼難看. 聯合報. 1975-01-07 (中文(臺灣)).
15.鍾榮吉. 三十年孤孤單單 一個人自言自語 李光輝前塵若夢 回台東準備務農. 聯合報. 1974-12-31 (中文(臺灣)).
16.史尼育唔離家後 曾被改名李光輝. 聯合報. 1974-12-30 (中文(臺灣)).
17.王國慶. 李光輝亟需溫暖 黃金木願意讓賢 感謝婦女會作媒盛情 離開李家後無意再婚. 聯合報. 1975-01-05 (中文(臺灣)).
18.在印尼發現的山胞 如願遙回台東 縣府決予協助. 聯合報. 1974-12-27 (中文(臺灣)).
19.徐台英. 從黑暗期盼到天明 李光輝近鄉情更怯 惜別印尼眼眶充滿淚水 途經星港各方歡迎贈金. 聯合報. 1975-01-09 (中文(臺灣)).
20.鍾榮吉. 深入叢林五十里 茅舍有人未穿衣 印尼軍官談尋獲李光輝經過 藏有軍刀步槍和十九發子彈. 聯合報. 1974-12-30 (中文(臺灣)).
21.李光輝憶述三十年叢林生活 自造木屋釣魚打練 種植瓜薯香蕉為食. 中央日報. 1974-12-31 (中文(臺灣)).
22.台東各界盼史尼育唔回國 當年被日軍強迫征召為死隊員 如今出現印尼背井離鄉三十一載 日本印尼人員今往摩羅泰島接運中村輝夫. 聯合報. 1974-12-28 (中文(臺灣)).
23.當年被迫參加日軍 台東籍一山胞 在印被發現 匿居叢林中已達廿九年. 聯合報. 1974-12-27 (中文(臺灣)).
24.徐成耀. 榮譽「發言人」談 李光輝還鄉記. 聯合報. 1975-01-14 (中文(臺灣)).
25.王國慶. 李蘭英的現任丈夫 李黃金木昨突失蹤 七十二歲老翁.凌晨悄然離去 二十一年伴侶.哽咽不知所措. 聯合報. 1974-12-31 (中文(臺灣)).
26.徐台英. 李光輝獲嚴密監護 未受外界干擾 醫院附近改裝電話線路 外間電話根本無法接通. 聯合報. 1975-01-01 (中文(臺灣)).
27.徐台英. 學習文明社會生活 李光輝已大有進境 外長夫婦來訪握手為禮 小倉醫官對他特別關切. 聯合報. 1975-01-02 (中文(臺灣)).
28.徐台英. 李光輝今天回國 臨行前心情激動 日方昨贈五百卅萬圓 三木慰問信深感歉疚. 聯合報. 1975-01-08 (中文(臺灣)).
29.徐台英. 卅載天涯未歸人 引起激烈採訪戰 日本每日新聞調集各路人馬 本報特約記者獲准進入病房. 聯合報. 1975-01-01 (中文(臺灣)).
30.徐台英. 第一次看到電視 李光輝深感驚奇. 聯合報. 1975-01-02 (中文(臺灣)).
31.徐台英. 李光輝已漸康復 預定於八日回國 歸心似箭‧勤習國語 我回來了‧我很高興. 聯合報. 1975-01-04 (中文(臺灣)).
32.徐台英. 人情溫暖心情舒暢 穿上西裝風度頗佳 李光輝昨度過愉快一天 感謝各方對他親切愛護. 徐台英. 1975-01-03 (中文(臺灣)).
33.徐台英. 三十年來未用錢 初睹百元新台幣 徐成耀慷慨奉贈 李光輝神情驚異. 聯合報. 1975-01-03 (中文(臺灣)).
34.徐台英. 印尼外長探視李光輝 祝賀他即將重返故里 希望忘掉不快往事‧重享和諧生活. 聯合報. 1975-01-02 (中文(臺灣)).
35.野生卅年赤身露體 中村輝夫情況可憫 日本大使館發言人表示 赴日或返台可自行選擇. 聯合報. 1974-12-29 (中文(臺灣)).
36.徐台英. 中日雙方達成協議 李光輝近期回祖國 蔣貽曾獲授權今將發給護照 日公使昨告知李光輝可以逕行返台. 聯合報. 1975-01-01 (中文(臺灣)).
37.徐台英. 李光輝昨領到護照 恢復中華民國國籍 瘧疾已經治好體力逐漸恢復 如無特殊變化將於明日返國. 聯合報. 1975-01-02 (中文(臺灣)).
38.日外務省人士表示 李光輝如決定回台 日政府將把他遣返. 聯合報. 1974-12-31 (中文(臺灣)).
39.立委黃順興促請政府 支持民間向日本索債. 聯合報. 1975-01-09 (中文(臺灣)).
習賢德. 此債何時了?. 聯合報. 1981-10-24 (中文(臺灣)).
40.鍾榮吉. 私人債務無涉戰爭賠償 台澎同胞有權向日索債. 聯合報. 1975-03-02 (中文(臺灣)).
41.徐台英. 日厚生省官員昨抵印尼 向李光輝表示歉意 將贈以四百廿五萬日圓慰問金. 聯合報. 1975-01-07 (中文(臺灣)).
42.三十多年一文不名 甫履塵寰身價百萬. 聯合報. 1975-01-09 (中文(臺灣)).
43.王國慶. 李光輝所獲贈款 已存入台銀分行. 合報. 1975-01-10 (中文(臺灣)).
44.李光輝因捐贈所得 要否納稅?不必. 經濟日報. 1975-01-10 (中文(臺灣)).
45.李蘭英回北源村 台東之行很緊張 李光輝回到故居之後 縣政府將提供保留地. 聯合報. 1975-01-02 (中文(臺灣)).
46.阿眉長老昨決定 盛大歡迎李光輝 三十年飄零歸來 黃縣長儲款以待. 聯合報. 1975-01-03 (中文(臺灣)).
47.徐台英. 瘧疾未全癒不宜搭飛機 李光輝決延期回國 中華商會已代為辦妥出境手續. 聯合報. 1975-01-03 (中文(臺灣)).
48.徐台英. 記者群緊迫釘人 要與李光輝同機. 聯合報. 1975-01-02 (中文(臺灣)).
49.日自民黨決定 邀李光輝往訪 有馬元治昨飛香港歡迎 觀光協會贈送一千美金. 聯合報. 1975-01-08 (中文(臺灣)).
50.三十年遺世獨立 李光輝昨返故里 異域飄零孤苦伶仃 欣見妻兒重享溫馨 機場團圓場面熱烈感人 夫婦父子相逢恍如隔世. 聯合報. 1975-01-09 (中文(臺灣)).
51.李光輝罹良性瘧疾 回國不須隔離. 聯合報. 1975-01-04 (中文(臺灣)).
52.唐經瀾. 魂牽夢縈盼夫歸 千言萬語淚漣漣. 聯合報. 1975-01-09 (中文(臺灣)).
53.謝東閔接見李光輝 贈款五萬親切致慰 希望他回家後好好休養 勉勵李弘善盡人子之責. 聯合報. 1975-01-09 (中文(臺灣)).
54.旅邸擁人潮 主角不見了 李光輝清靜度一宵 今晨返回台東故里. 聯合報. 1975-01-09 (中文(臺灣)).
55.「脫線」﹗ 李光輝悄悄離去 記者群癡癡的等. 聯合報. 1975-01-09 (中文(臺灣)).
56.李光輝的家務事 台東縣長作調人 將邀地方人士勸導夫婦和好. 聯合報. 1975-01-10 (中文(臺灣)).
57.何凡. 玻璃墊上 光輝的採訪. 聯合報. 1975-01-15 (中文(臺灣)).
58.新聞評議會評議對李光輝報導 籲勿妨礙採訪自由 不可杜撰誇大渲染. 聯合報. 1975-01-23 (中文(臺灣)).
59.李黃金木昨回北源村 要和縣長談談婚姻事. 聯合報. 1975-01-01 (中文(臺灣)).
60.黃金木有意讓賢 李蘭英準備送禮 二十多年同居情 一房一牛作紀念. 聯合報. 1975-01-08 (中文(臺灣)).
61.黃金木現在李家 等待李光輝見面. 聯合報. 1975-01-09 (中文(臺灣)).
62.日本新聞界報導 李光輝返台消息. 聯合報. 1975-01-10 (中文(臺灣)).
63.程育群. 太太改嫁先生火大 李光輝向兒子提解決婚姻方案 願意成全李蘭英與黃金木結合 昨在外甥家中和親友唱歌跳舞. 聯合報. 1975-01-11 (中文(臺灣)).
64.李光輝昨購新屋 擬接李蘭英同住 對她改嫁事已不介意 將送黃金木十萬塊錢. 聯合報. 1975-01-19 (中文(臺灣)).
65.李光輝. 各說各話 我的心聲. 聯合報. 1975-03-28 (中文(臺灣)).
66.李光輝與李蘭英 重新過夫婦生活 嚴牧師福證昨行婚禮 新屋中茶點招待親友. 聯合報. 1975-03-07 (中文(臺灣)).
67.程育群. 李弘寫信去印尼 希望老父快回家 房屋改建掃榻待尊親 千言萬語見面再稟告. 聯合報. 1974-12-31 (中文(臺灣)).
68.周敏煌. 遺孀辭世 李光輝傳奇 再受緬懷. 中國時報. 2003-03-28 (中文(臺灣)).
69.邀約舉行終戰會 李光輝拒絕參加 日本人敗興而歸. 聯合報. 1975-08-16 (中文(臺灣)).
70.逯耀東. 二十世紀的森林之外 望月小樓手記之四. 聯合報. 1975-01-23 (中文(臺灣)).
71.劉延湘. 偉大的契機. 聯合報. 1993-11-17 (中文(臺灣)).
72.中印電影界將合拍 李光輝的荒島傳奇. 聯合報. 1975-02-28 (中文(臺灣)).
73.李光輝願意上銀幕 只要雙方條件談攏. 聯合報. 1975-03-08 (中文(臺灣)).
74.關懷山胞漁民生活 總統昨赴花東巡視 對有關部門照顧山胞生活成果表嘉許 將派專家研究75.伽藍漁港為商港建議. 聯合報. 1978-10-09 (中文(臺灣)).
76.接受廿餘登山好手挑戰 李光輝‧一路領先 從北溪村到富里臉不紅氣不喘 東縣登山協會決聘為榮譽會員. 聯合報. 1975-07-18 (中文(臺灣)).
77.獎助山胞子弟升學 李光輝捐款十萬元. 聯合報. 1976-07-26 (中文(臺灣)).
78.李光輝 當選好人好事代表. 聯合報. 1977-08-29 (中文(臺灣)).
79.叢林奮鬥卅年生活展. 經濟日報. 1977-03-13 (中文(臺灣)).
80.馮鳴台. 李光輝因肺疾住院 煙抽得少嘴特別饞 病榻不忘整容 暇時梳髮消遣. 聯合報. 1978-03-11 (中文(臺灣)).
81.李光輝 又進醫院. 民生報. 1978-09-01 (中文(臺灣)).
82.李光輝昨收到 日眾議員贈款. 民生報. 1978-09-07 (中文(臺灣)).
83.李光輝病況垂危. 聯合報. 1979-06-02 (中文(臺灣)).
84.戰勝蠻荒 輸給肺癌 與病魔搏鬥年餘 李光輝昨天長逝. 聯合報. 1979-06-16 (中文(臺灣)).
85.如果仍在叢林裏 是否活得長久些 李光輝死於肺癌 引發醫學界話題. 聯合報. 1979-06-17 (中文(臺灣)).
86.楊富閔. 《三少四壯集》童蒙好物:我家也有漢聲小百科. 中國時報. 2012-10-04 [2023-01-21]. (原始內容存檔於2023-01-20) (中文(臺灣)).
87.劉嫈楓. 遺世島嶼摩洛泰,蟄伏新生. 臺灣光華電子報. 2014-01-29 [2023-01-20]. (原始內容存檔於2023-01-19) (中文(臺灣)).