Akiyama Komi foksi
Akiyama Komi foksi (秋山珩三牧師)
[mikawit | o yin-se-ma no pisinanot]Akiyama Komi[1] (Dipong: 秋山 珩三/あきやま こうみ, Akiyama Kōmi, 1876 miheca 11 folad 28 romi’ad – 1908 miheca 3 folad 3 romi’ad), i Yamanashi no Dipong a tamdaw, o mitooray[4]:43[3]:9, foksi, itira i Taynan Cihuiyin no kiwikopo (aniniay Taynan daykako pakapian Cicong kakko) sarakatay ’a’isidan.
Kasofocan (生平)
[mikawit | o yin-se-ma no pisinanot]’Ayaway miheca (早年)
[mikawit | o yin-se-ma no pisinanot]Ci Akiyama Komi i 1876 miheca 11 folad 28 romi’ad masofoc i Nanhu niyaro’ a Nanjumo no Yamanashi i Dipong (aniniay katimol Alps maci), o saka lima a wawa ni Akiyama Yoshizo aci Akiyama Yuki's[5]:28. O kadofahay laloma’an no maomahay, ikor malapakoyocay to[5]:29. I 1887 miheca 3 folad misawad nai Nanhu unusual pitilidan, ikor tayra i Masuho niyaro’ (ikoray Masuho niyaro’, aniniay Fujikawa niyaro’) ka’amisan tadamanay pitilidan, nika maraay ko sarakat eca to padoedomitilid5]:31.
O saka tosa a kaka to fa’inayan ci Akiyama Zenichi itira i timolan niyaro’ a malaimeng itiya, pangitangiten ci Akiyama Komi malekapot a maro’, itira to i timolan ko pitilid i kakaay kakko[5]:31-32. I 1892 miheca misawad mitilid[6]. Saka 4 folad micomod i Yamanashi Ordinary ciokakko (aniniay Kofu kakaay pitilidan) [6], o nika cango’ot no sapitilid a payso mapaterep ko pitilid, ikor micomod i caayay papayso i Yamanashi Ordinary singsi kakko (Yamanashi daykako), I 1894 miheca 4 folad a miteka, saka tosa miheca ciadada to “malotay ko no pono’ rarocok no tatemer” a caay ka nga’ay lomowad[5]:32.
O itiraay i Yamanashi sakowan milalang to kaira no Kristokiw itiya, dengan ci Akiyama Komi ko mitooray i polong no pitilidan a singsi ato mitiliday saka, rarid sa samsamen, minokay sa tahaloma’ kaingeten no ina, saka pacena’ sa itira loma’ no saka sepat a kaka maro’ [5]:36. Nawhani caay kaedeng ko romi’ad no pitilid, o mamipaterep to sapitilid ni Akiyama. Miteka i Ryuo kaemangay pitilidan matayal, roma tayra i Tomoyoshi minanam to Inkiris a sowal[5]:36. I 1896 miheca 4 folad 1 romi’ad patiyol ko pitilid no Akiyama, nika maliyaw haca masamsam no kapot a mitilid, I 1896 miheca 6 folad eca to kakahi a mitilid. Masapinang no Kofu kiwkay a foksi ci Kobayashi Koyasu i, pacaliwen to payso, papihakitiya toya miheca 7 folad i Okitsu no Shizuoka mikihatiya to saka 8 liyad a Kristokiw kaciherangay kakko, itira i matitemoh ci Uchimura Kanzo, Hiraiwa Senho, Genryo Yujiro itiya[5]:36-37.
I 1897 miheca 1 folad 11 romi’ad, o fai ni Meiji tenno ci Hideki kotaigo mapatay itiya, o kapot ni Akiyama Komi pakokoten to nano Kristokiw a caay pita’ong. Ikor no kapot mitilid ci Inoue tetsujiro a nitilidan “Kasasiwtoc no pakayraan ato kiwiko” sanay a tilid malaliyang ti ni Akiyama Komi. Paratatenga o no Kristokiw ko sapilaheci to “Saki kiwiko a sowal” a mifaharay, caay pilayap tonini ko kapot a mitilid, kayoyangen, ikor ci Kobayashi Koyasu masasowal to pitilidan, nanoya mili’ay ko pitilidan ci Akiyama Komi, nika oya to ko kasamsam ni Akiyama Komi ipitilidan, o saka rawraw no adada.
Malaimeng ci Akiyama Zen'ichi i Taywan itiya, nika caay ka tadanga’ay to tireng, kacalemceman ci Akiyama Komi, nanoya patikol minokay tayra i Dipong. Masasowal ca Akiyama Komi aci Kobayashi Koyasu, to sapiketon to kaeca a mitilid, mitilid i Toyo Eiwa kakko no kawasanpo.
I 1897 miheca 9 folad micomod ci Akiyama Komi a mitilid[6], nika paretatenga cingra to fana’ no roma mitiliday, saka tayra i tadamanay kiwkay i Tokyo, mitengil to pakimad no foksi, nika dengan ci Ebina Danjo, saki misafa to roma a foksi. Langiwngiw ci Akiyama Komi to kawasan pitilidan, malo kacangalen to ko polong no kiwkay, wata ko keter ni Kobayashi Koyasu, keton sato to sapisawadan a mitilid, i 1898 miheca 10 folad miliyas to Yinghe kakko i Tokyo. Ikor no pisawad, tayra i Yanshan pitilidan a matayal, mapa’ayaw no ’a’isidan, maro’ i ngata no pitilidan a Faliansi[5]:35-40[7]:12-13.
Taywan (臺灣)
[mikawit | o yin-se-ma no pisinanot]I 1899 miheca, pakayni ci Akiyama Zenichi matayal i Taywan ci Akiyama Komi, ka misaharaterateng to sakatayraaw. O paretatenga no Dipong to Taywan o maledefay no lalisan saan itiya, saka 4 folad 14 romi’ad malayap ni Akiyama Komi ko tilid ni Akiyama Zenichi, sawal sa: “Caayay ka ’imer to tatirengan tatiih aca ko pinangan manaeca ka ciadada, o nga’ayay ko harateng a tamdaw i awaay ko maan.” O nian a sowal sakanga’ay no faloco’ ni Akiyama Komi, miketon to sakatayni i Taywan[5]:45. I 6 folad 3 roma’ad miliyas to tayal i pitilidan, i 18 romi’ad tangasa i Taywan. Keridan ni Akiyama Zenichi ci Akiyama Komi i loma’ no widang a pakamaro’, nanoya miteka minanam to sowal no Taywan (Payrang).
I 1899 miheca 9 folad malamitomadaway singsi i Fongsan kakko (aniniay Fongsan kosiaw), saka tosa miheca miliyas, tayra i Taynan “Inkiris Ciwlo kiwkay kapi a daykako (aniniay Taynan sinkakoyin) malasingsi to no Dipong, pakayni ci Akiyama Zenichian mafana’ t osinkiwsi no Ciwlo kiwkay, matahidang mala foksi. I 1900 miheca Taynan Cehuiyin kiwikopo mapatireng itiya, mapatoro’ ni Gan Weilin sinkiwsi ci Akiyama Komi malasarakatay citodongay itiya.
I 1902 miheca 6 folad 13 romi’ad mapatay ci kiyama Yoshizo, miliyas ci Akiyama Komi t ofoksi a tayal, nanoyaan mimicidek to kiwkay. I 1903 miheca 7 folad, tayra ci Akiyama Komi i Dipong misolap to mapohaway tamdaw saki kiwiko a tayal, patiko tayni Taynan mitilid to “Mapohaway kiwiko nisolapan a tilid”, patoro’ o pitesel ato pimi’mi’ ko sanga’ayay nanamen a kiwiko saan[5]:45-57[7]:14-19.
Mangalay ci Akiyama Komi tayra i Amilika mikingkiw to ticukako, kasasan, i 1905 miheca 4 folad miliyas, oya ci Nakamura Kyotaro ko midoedoay to citodongay tayal. Itiya patiko cingra tayra i Dipong, malaheci ko demak tayra nai Yokohama mikalic to tamina tayra i Amilika. Nika tangasa i Yokohama mikinsa to tatirengan i, kaitiraan ho ningra i Taywan ciadada to mata caay ho kanga’ay, footan to sakasadak. Itiyaay ho adada no mata o midengay, masafaloco’ no mitomadaway.
O caayay ko samadahay ko adada no mata ni Akiyama Komi, doedoen i manga’ayay mikalic to tamina tayra i Amilika, nika o mitomadaway o nika cakat ma’osi to Dipong itiya, o papasadak ko mitomadaway to sakapifootaw to Dipong tayra i Amilika, o nianan ko saka pisawad ni Akiyama Komi to sakatayraaw i Amilika mitilid. Ikor pakayni i Tokyo ’a’isidan no mapohaway maapaay pitilidan ci Shinpachi Konishi ko pi’isid, malasingsi i Yokohama Kristokiw pinanaman no mapohaway kakoyin (aniniay Yokohama mapohaway kakoyin), nika cangoot to sakatayal a payso, tadanca ko saki’orip, masasowal to ci Akiyama Zenichi, itiya i 1906 miheca minokay tayni Taynan a mili’acaay ko tayal[5]:66-67[7]:20-23.
I 1906 miheca 12 folad, malakapot to itiniay Taywan tamdaw patireng to “Syisin kosi” [5]:70[7]:23-24, mipa’acaay to odax, felac pasadak ato pa’aca[8]:1058. I 1907 miheca 8 folad misolap tayra i Dipong, milicay to Osaka, Kobe, Tokyo, Yokohama a niyaro’, ta minokay tayra niyaro’ miliso’ to tadem no mama, i 9 folad 23 romi’ad patikol tayni Taywan[7]:24-25.
Mapatay (逝世)
[mikawit | o yin-se-ma no pisinanot]I 1907 miheca 12 folad 28 romi’ad, madenga to kaciadada tono fadowac micomod isingan, saka tosa miheca 3 folad 3 romi’ad mapatay. Ikor no 2 romi’ad itira i Taipingcing kiwkay milihay, toya romi’ad mateli i Pimen roma kitakit mitooray matadam (aniniay Taynansi Kristokiw pitademan) [7]:25-35、393. Oya miheca 10 folad, malaheci ni Akiyama Zenichi mirina’ koya nitilidan ni Akiyama Komi a tilid, marina’ pasadak “Lotolotokan tilid: Akiyama Komi mitiliday” 1 tilid[5]:113.
Pisaheci (注釋)
[mikawit | o yin-se-ma no pisinanot]1.Salongan a tilid oni Akiyama Kozo, Akiyama Hiromi[1], Akiyama Komi[2]:98, ano eca Akiyama Madoka zo[3]:9.
Pinengnengan tilid (參考文獻)
[mikawit | o yin-se-ma no pisinanot]1.邱大昕. 〈臺灣盲人教會與福利之先驅—廖旺(1890-1971)〉 (PDF). 《神學與教會》 (南神出版社). 2018-01, 第43卷 (第1期).
2.許雪姬、張隆志、陳翠蓮訪談;賴永祥、鄭麗榕、吳美慧、蔡說麗紀錄. 《坐擁書城:賴永祥先生訪問紀錄》. 遠流出版公司. 2007-09-12. ISBN 978-957-32-6148-3.
3.邱大昕. 〈台灣早期視障教育之歷史社會學研究(1891-1973年)〉 (PDF). 《教育與社會研究》 (南華大學教育社會學研究所暨社會學研究所). 2012-06, (第24期) [2023-02-08]. (原始內容存檔 (PDF)於2023-02-08).
4.莊永明. 《台灣醫療史:以台大醫院為主軸》. 遠流出版公司. 1998-06-20. ISBN 9789573235170.
5.黑羽夏彥. 〈日治初期日本基督教徒在臺活動與人際關係之研究:秋山善一、秋山珩三兄弟為中心〉 (碩士論文). 國立成功大學歷史研究所. 2018-05 [2023-02-08]. (原始內容存檔於2023-02-08).
6.秋山珩三雇教員ニ採用(元臺南縣). 《明治三十二年元臺南縣公文類纂》 (臺灣總督府). 1899, 第30卷.
7.秋山善一 (編). 幽谷集 故秋山珩三遺稿. 東京: 中庸堂. 1908-10-05 [2023-02-08]. (原始內容存檔於2023-02-08).
8.牧野元良. 日本全國諸會社役員錄 明治四十年版. 商業興信所. 1907-07-10 [2023-02-08]. (原始內容存檔於2023-02-08).